Septyni

Balkonų stiklinimas aukštesniuose pastato aukštuose – tai ne tik estetikos ar komforto klausimas, bet ir techninis iššūkis, kuriam reikalingas atidumas, profesionalumas bei aiškus darbų planas. Ypač tai aktualu, kai kalbame apie 8 aukštą ar dar aukštesnius lygius – tokiame aukštyje veikia stipresni vėjai, reikalingi papildomi saugumo sprendimai, o pačių darbų organizavimas griežtai reglamentuojamas teisės aktais.

Lietuvoje balkonų stiklinimas yra gana paplitęs būdas pagerinti gyvenamųjų patalpų mikroklimatą – sumažinti šilumos nuostolius, apsisaugoti nuo dulkių, triukšmo ar paukščių. Tačiau tuo pačiu tai – ne vien individualus gyventojų sprendimas. Ypač daugiabučiuose, kur galioja aiškūs reglamentai dėl fasadų vientisumo ir konstrukcijų saugumo. Tad prieš pradedant balkono stiklinimo darbus 8 aukšte, būtina atlikti keletą žingsnių – nuo dokumentacijos iki techninio įgyvendinimo.

Teisinė ir techninė bazė: nuo leidimų iki projektavimo

Pirmasis žingsnis – pasitikrinti, ar stiklinimas jūsų name yra galimas pagal galiojančius teisės aktus. Pagal Statybos įstatymą ir STR (statybos techninius reglamentus), balkonų stiklinimas yra laikomas statinio paprastojo remonto dalimi, tačiau tik tuo atveju, jei nekeičiamas pastato išorės vaizdas, nenaudojamos papildomos konstrukcijos ar neišplečiama naudingoji pastato erdvė.

Tačiau realybėje daugiabučiuose namuose dažnai taikomas griežtesnis reglamentavimas. Daugeliu atvejų reikia gauti:

• Gyventojų sutikimą – paprastai reikalinga ne mažiau kaip 50 proc. visų savininkų balsų už (pagal Civilinį kodeksą ir Butų bei kitų patalpų savininkų bendrijų įstatymą).
• Savivaldybės leidimą – jei stiklinimo darbai keičia fasado architektūrinę išraišką.
• Projekto suderinimą su atitinkamomis institucijomis (pvz., Kultūros paveldo departamentu, jei pastatas įtrauktas į paveldosaugos sąrašą).

Be to, privaloma užtikrinti, kad balkonų stiklinimas atitiktų priešgaisrinės saugos reikalavimus – neturėtų būti užblokuoti evakuacijos keliai, o naudojamos medžiagos turi būti atsparios ugniai.

Techniniai aspektai: saugumas ir patvarumas – svarbiausia

8 aukšto balkonų stiklinimas skiriasi nuo darbų pirmuosiuose aukštuose dėl kelių esminių techninių veiksnių. Visų pirma – saugumas. Aukštyje atliekami darbai turi būti vykdomi tik su profesionalia įranga ir kvalifikuotų meistrų komanda. Dažniausiai naudojami trys montavimo metodai:

• Iš vidaus – kai visa konstrukcija montuojama stovint balkone (jei tai leidžia erdvė ir balkono konstrukcija);
• Su pastoliais – brangesnis ir ilgesnis būdas, bet būtinas, jei reikia atlikti papildomus darbus iš išorės;
• Naudojant alpinistų paslaugas – efektyvus metodas stiklinant aukštuose aukštuose, ypač kai fasado būklė leidžia saugiai tvirtinti konstrukcijas.

Stiklinimui dažniausiai naudojamos dvi pagrindinės sistemos:

• Rėminės – su aliuminio ar PVC profiliais, didesnio sandarumo ir šilumos sulaikymo efektyvumo;
• Berėmės – estetiškai patrauklesnės, leidžiančios atidaryti stiklus pilnai, tačiau jos dažnai turi mažesnį sandarumą ir nėra tinkamos žiemai be papildomos izoliacijos.

Aukštai įrengiamas balkonas turi atlaikyti žymiai didesnį vėjo spaudimą, todėl būtina užtikrinti ne tik tvirtą rėmų tvirtinimą, bet ir pačios balkono plokštės bei turėklų konstrukcijų būklę. Jei balkono konstrukcija susidėvėjusi – būtina ją stiprinti arba renovuoti.

Estetika ir bendrijų interesai

Viena dažniausių problemų, su kuria susiduria gyventojai, – vizualinė fasado tarša. Ypač tai aktualu pastatuose, kur vieni gyventojai balkoną stiklinasi rėmine PVC sistema su baltu profiliu, kiti – berėme konstrukcija, o dar kiti iš viso nestiklina. Taip pastato fasadas tampa margas, nenuoseklus ir praranda vientisumą.

Kai kurie miestai (pvz., Vilnius, Kaunas) skatina bendrijas ar administruojančias įmones parengti bendrą balkono stiklinimo projektą visam pastatui – tai leidžia išvengti chaotiškų sprendimų ir pagerina namo estetines savybes bei vertę. Toks sprendimas dažnai yra ir efektyvesnis finansiškai – projektas parengiamas vieną kartą, o darbus galima atlikti etapais.

Ekonominė pusė ir grąža

Nors balkonų stiklinimo kaina 8 aukšte yra didesnė nei žemutiniuose aukštuose (dėl papildomų montavimo išlaidų), ilguoju laikotarpiu tai dažnai atsiperka. Sandariai įstiklintas balkonas leidžia sumažinti šilumos nuostolius, padidina komfortą žiemos metu, o vasarą – apsaugo nuo perteklinio karščio ir triukšmo.

Vidutinė balkono stiklinimo kaina Lietuvoje 2025 m. svyruoja nuo 1 000 iki 2 000 eurų už standartinį 3–4 metrų ilgio balkoną, priklausomai nuo sistemos tipo ir montavimo sudėtingumo. Aukštesniuose aukštuose (nuo 6 aukšto ir aukščiau) paprastai pridedama 20–30 proc. papildomų kaštų dėl darbo specifikos.

Taip pat svarbu įvertinti galimą nekilnojamojo turto vertės padidėjimą – įstiklintas balkonas laikomas privalumu daugelyje NT vertinimo ataskaitų, ypač didmiesčiuose.

Ko nedaryti: dažniausios klaidos

Planuodami stiklinimą gyventojai neretai daro šias klaidas:

• Nepatikrina, ar yra reikiami leidimai ir sutikimai;
• Samdo nepatikimus meistrus, kurie neturi patirties su aukštuminiais darbais;
• Taupo medžiagų kokybės sąskaita (ypač tvirtinimo elementams ir stiklo storiui);
• Nepasitaria su pastato administracija ar bendrija, dėl ko vėliau tenka demontuoti stiklinimą.

Rinkoje netrūksta įmonių, siūlančių stiklinimo paslaugas, tačiau aukštyje atliekami darbai – tai sritis, kur saugumas ir patikimumas turi būti pirmoje vietoje. Prieš priimdami sprendimą, visada pasiteiraukite rekomendacijų, patikrinkite įmonės atestatus bei atliktų darbų pavyzdžius.